Ar vėl metus pradės skaičiuot nuo nulio? –
Maži atrodys dideli žmogaus darbai,
ką kursi, ką darysi – Jis ant kelio it akmuo jums guli,
nieks Jo anei pakels, anei apeis.
Išeita iš istorijos rašytos labirintų
naujon erdvėn be dogmų, be tiesos,
teisuoliai it nuo aukšto skardžio tyliai krinta.
Ar verta dar ieškot teisybės žemėj ar danguos?
Jis vienas, Jo nebėr, paklausit nūn – ar buvo?
It akmeniu ant kelio? – Ne, Jisai keliu po kojom nusities,
Tik vis skraidys ten mintys, tos pražuvėlės,
ir žmonės dar į saulę vis primerkdami akis ilgai žiūrės.
Ką ims jie į rankas – pasklis ant žemės.
Gal jiems išdrožt pavidalą ar Dievo, ar žmogaus?
Jie dar iš pragaro ir iš dangaus vis semia,
ir žemė gurvulus būties it alkstanti priglaus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2016-01-17 19:39:36
Daug apimantis, gilus, ak, kartojuosi, jau viskas pasakyta...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-01-16 22:56:26
Jei teisingai supratau, tai pagal viską jis iš tiesų vienas, bet, pasak, kai kurių religijų, gal ir ne. O gerai būtų :)
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-01-16 20:35:26
mąslus, prasmingas eilėraštis...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-01-16 16:12:23
Jausmingas ir daug reiškiantis kūrinys.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-01-16 14:29:29
visa apimantis, gilus.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2016-01-16 13:01:08
...skausmingai...iš širdies į širdį...iš gelmių...
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2016-01-16 11:21:30
Labai gilus ir prasmingas.