Ar vėl metus pradės skaičiuot nuo nulio? –
Maži atrodys dideli žmogaus darbai,
ką kursi, ką darysi – Jis ant kelio it akmuo jums guli,
nieks Jo anei pakels, anei apeis.

Išeita iš istorijos rašytos labirintų
naujon erdvėn be dogmų, be tiesos,
teisuoliai it nuo aukšto skardžio tyliai krinta.
Ar verta dar ieškot teisybės žemėj ar danguos?

Jis vienas, Jo nebėr, paklausit nūn – ar buvo?
It akmeniu ant kelio? – Ne, Jisai keliu po kojom nusities,
Tik vis skraidys ten mintys, tos pražuvėlės,
ir žmonės dar į saulę vis primerkdami akis ilgai žiūrės.

Ką ims jie į rankas – pasklis ant žemės.
Gal jiems išdrožt pavidalą ar Dievo, ar žmogaus?
Jie dar iš pragaro ir iš dangaus vis semia,
ir žemė gurvulus būties it alkstanti priglaus.