* * *

Kai nekviesta viešnia nubrėžia
Juodesnį brūkšnį, o už jo –
Kitas natas ir smuikas griežia,
Ir vėjas verkia už tvoros...
Nors dar bandai prieš vėją eiti,
Jau neužtenka vien vilties...
Nešiesi savo metų kraitį,
O kiek teks eit – ne pats renkies.
Eiliuotoja

2016-01-10 10:54:08

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2016-01-11 00:21:32

Labai gilus ir prasmingas, priglausiu

Vartotojas (-a): giedrytė

Sukurta: 2016-01-10 22:07:26

Tikrai vien vilties nebeužtenka kartais...labai gilu.

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2016-01-10 13:52:06

Kiekviena eilutė prasminga...Skaityčiau ir skaityčiau - nepabostų.