Juodas akmuo gražiai apdorotas.
Žodžiai ir skaičiai iškalti ant jo
Ir paauksuoti.
Sau stovi akmuo, kur pastatytas,
Ir niekam nereiškia pretenzijų,
Net pačiai egzistencijai.
O po juo, amžinai kas atgulę,
Ar jis neturėjo pretenzijų
Tai pačiai egzistencijai?
Galima suabejoti.
Kam tada žodžiai ir skaičiai
Tie paauksuoti?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-01-09 16:06:56
O po juo, amžinai kas atgulę,
Ar jis neturėjo pretenzijų > jie, tie?
Norisi taisyti ir šių eilučių skyrybą.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-01-09 12:00:41
Ant kapo monumentai, kaip ir prašmatnios laidotuvės labiausiai patenkina gyvųjų tuštybę, o ne įamžina mirusiųjų atminimą.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2016-01-09 05:28:28
Kūrinio pradžia buvo skaitantį pakiliai nuteikusi.
Paskui tų svetimybių pasikartojimas lyg viską
link prasmės paieškų ir nubraukė.
Pasmulkiažodžiauta...