kai tave sutikau elegantiškai snigo
padūmavus šviesa ir staigus sūkurys
šalto vėjo užkauks nejučia siautuligai
iš dangaus nusileidęs sniegulių būrys
šoks viltim per nakčia prasidėjusį gruodą
kai melsva mėnesiena už lango žibės
aš pajausiu tada kad esi tu toks vienas
toks velnioniškai vienas iš mano žvaigždės
ir delnais suglaustais tavo skruostą paliesiu
nebijoki pūgos — tik kimus kuždesys
vėl pamiršiu ilgam kad buvau nelaiminga
nes gyvenimas duotas aukoti kitam
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pari
Sukurta: 2016-01-13 20:21:50
Va ir aš atėjau pas jus ir pamirštu ilgam šaltas pūgas nes žinau kad dėl manęs pasiaukos.
Aš negaliu kritikuoti nes nemoku, tik moku pajausti ką autorė rašo, iš ties gražus kūrinys
Pagarbiai
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2016-01-09 10:43:44
Vėl pamiršiu ilgam... L.patiko...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2016-01-09 05:55:56
Gal aukoti(s) kitam?
Labiau įsiskaitančiam ta žodžių
toks vienas, toks velnioniškai vienas seka
gali pakvipti ir mūsų poezijos klasiko sekimu, tiesa?
Nesakau, jog čia blogai,
bet gal nepagirsiu už tai.
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2016-01-08 22:49:00
kaukiantis vėjas ir kerinti mėnesiena.verčia jausti vienatvę.Tuo pačiu leidžia užsimiršti, kad esi nelaiminga.Tai auka gyvenimui yra varomoji jėga.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-01-08 21:36:20
Užburiantis kuždesys. Nuostabūs žodžiai:
nes gyvenimas duotas aukoti kitam