kai tave sutikau elegantiškai snigo
padūmavus šviesa ir staigus sūkurys
šalto vėjo užkauks nejučia siautuligai
iš dangaus nusileidęs sniegulių būrys
šoks viltim per nakčia prasidėjusį gruodą
kai melsva mėnesiena už lango žibės
aš pajausiu tada kad esi tu toks vienas
toks velnioniškai vienas iš mano žvaigždės
ir delnais suglaustais tavo skruostą paliesiu
nebijoki pūgos — tik kimus kuždesys
vėl pamiršiu ilgam kad buvau nelaiminga
nes gyvenimas duotas aukoti kitam