Žiema. Užšalo vandenys,
ir aš esu užšalęs...
Tik širdyje gyvu
vandens lašu likau —
su ilgesiu dangaus
ir atspindžiu to ilgo ilgo kelio,
kuriuo į dangų kildamas,
staiga į žemę skaudžiai nukritau.
....................................................
Žemyn kritau ledu iš debesų
sušalęs ir sustingęs —
kol Tavo žvilgsny ištirpau ir vėl jame esu
gyvu lašu dangaus — laimingas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2016-01-08 17:04:31
Gera skaityti jūsų eiles.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-01-08 17:03:14
Nuostabu, kai šalia yra toks žvilgsnis, kuris tirpina ledus.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-01-08 13:44:56
Miela lyrika.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2016-01-08 11:45:44
Nuostabiai jautriai. Gera, kai žvilgsnyje tampi laimingu... Priglausiu- labai patiko.