Žiema. Užšalo vandenys,
           ir aš esu užšalęs...
Tik širdyje gyvu
          vandens lašu likau —

su ilgesiu dangaus
           ir atspindžiu to ilgo ilgo kelio,
kuriuo į dangų kildamas,
          staiga į žemę skaudžiai nukritau.

....................................................

Žemyn kritau ledu iš debesų
          sušalęs ir sustingęs —
kol Tavo žvilgsny ištirpau ir vėl jame esu
          gyvu lašu dangaus —  laimingas.