Santrauka:
Žalios žolės dešimtmečiui, o gal savo penkių metų bendrystei...
Ir pavirsiu į kalną, į žolę, į vėją —
Tik žiema ir pavasaris kels ir klupdys,
Tik ruduo keis ir vasara veidą ir širdį —
Nieks papėdėj manęs nepaliks.
Snaigė rašo ne gailestį — tylą.
Ir šiurena žole ilgesys...
Tiek daug būta:
Sijota, dėliota.
O iš viso — tik kalnas,
Žvaigždė ir viltis.
Tirps ledynai,
Pražys pirmos gėlės.
Vėjas pasaką seną šiurens.
Gal tik žodis, išmynęs ten kelią
Į širdį,
Vis srovens ir srovens,
Kol eilėm nepavirs...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2016-01-11 22:32:53
...nuostabi poezija....
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-01-08 16:58:45
Platus minties polėkis.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-01-08 13:51:03
Mieli žodžiai penkių metų bendrystei...
Snaigė rašo ne gailestį — tylą.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2016-01-08 13:00:20
...,,gal tik žodis,išmynęs ten keliq, vis sruvens...."
Tesruvena
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2016-01-08 10:55:20
Atpažįstama švelnioji bičiuliška siela...Atsivėrimo stebuklą suteikia ši svetainė, tad tikrai verta eilių.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-01-08 10:46:05
Kol eilėm išsilies į širdis... Gražu...