Tuštumos, begalybės
Nepamatuot, nepasvert.
Kaip gyvenimą tokį ištvert?
Ir kokia prasmė
Dulkelę matuot arba svert?
Juk ją kita dulkelė atsvers.
Ir koks bebūtum tu mažas,
Dėl to neverta liūdėt.
Pagaliau į tą šalį
Kelionę pradėt,
Kur dulkių nėra
Ir nėr kam dulkėt.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-01-08 13:57:23
Kur dulkių nėra
Ir nėr kam dulkėt.
Visus kelias veda į tenai...
Vartotojas (-a): Pari
Sukurta: 2016-01-07 22:55:46
Vaizdingai, žmogus suvokia dulkių prasmę ir nuo jos bėga, taip ir turi būti :)
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-01-07 22:12:23
Aš manau, kad ne linkėjimų ir gyvenimo patarimų laukiate, todėl tik pasakysiu, kad pamąstymas prasmingai pereina į pabaigą (4 paskutinės eilutės). Supratau, kad ta Šalis yra aukštesniame lygmenyje, amžinoji. Kelionė per pamąstymus – dvasinė.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-01-07 21:56:40
Kam tas tuštumas ir begalybes matuoti ar sverti. Juk nuo to gyvenimas nepasikeis, jeigu ir pasvertumėte ar pamatuotumėte. Dulkelę taip pat beprasmiška matuoti arba sverti. Verčiau surasti tokią vietą, kur yra jos nevalytos nuo tvano laikų ir galėsite prisikrauti kiek norėsite. Niekada neverta liūdėti. Liūdesys gadina kepenis. Dar to betrūko, kad dėl begalybių ir dulkelių emigruotumėte iš Lietuvos, lyg Jūsų ten tik ir trūksta.
Palaukit pavasario - įsitikinsite, kad niekur nėra taip gražu, kaip Lietuvoje. Paskui - šviežių bulvių su šviežiu sviestu. Pirštus apsilaižysite. Net negalvokite apie emigraciją.