Ilgesiui
Slenka rudenys parkų liepomis,
Kopia dienos į ryto traukinį.
Tu išeini, o aš pasilieku.
Tu užmiršti, o aš tebelaukiu.
Krinta snaigės už mūsų žodžių.
Šiluma sausio vakaras nekvepia.
Ką jaučiu, tamsai parodžiau,
Kuo tikiu – tu jau nebetiki.
Tiesiu rankas į mūsų dabartį.
Obelys klausia, ar tebemyli?
Skruostai sausi, širdis nebeverkia.
Tik užuolaidos plakasi tyliai.
Žinau, pareisi keliu pražydusiu.
Gražiausias žiedas ant mano skruosto.
Tavo jausmai, pernai paklydę,
Grįžo laukiančios sielos paguosti.
Gaiva
2016-01-07 10:25:46
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2016-01-07 21:42:28
Patiko.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-01-07 16:31:41
Grįžo su ilgesiu - viltingas...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-01-07 13:46:18
jausminga lyrika, gražu
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-01-07 11:23:31
Reikia pakovoti ne tik dėl vilties, bet ir dėl meilės. Būna smagu, kai pastangos nenueina veltui.