Ilgesiui
Slenka rudenys parkų liepomis,
Kopia dienos į ryto traukinį.
Tu išeini, o aš pasilieku.
Tu užmiršti, o aš tebelaukiu.
Krinta snaigės už mūsų žodžių.
Šiluma sausio vakaras nekvepia.
Ką jaučiu, tamsai parodžiau,
Kuo tikiu – tu jau nebetiki.
Tiesiu rankas į mūsų dabartį.
Obelys klausia, ar tebemyli?
Skruostai sausi, širdis nebeverkia.
Tik užuolaidos plakasi tyliai.
Žinau, pareisi keliu pražydusiu.
Gražiausias žiedas ant mano skruosto.
Tavo jausmai, pernai paklydę,
Grįžo laukiančios sielos paguosti.