Santrauka:
Lašas svajonių dangaus
Tik lašas svajonių dangaus,
Tik žaibo apakintas vėjas
Sugrįžusią jautriai priglaus
Prie savo širdies, įsiliejęs
Į sodų baltųjų vilnis –
Mano vienintelę uolą...
Ir niekas daugiau nepaklys,
Tik žvaigždės į žemę šią puolę,
Tik lašas svajonių dangaus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2016-01-05 12:45:15
Elegantiški žodžiai...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-01-05 00:09:23
Sunkus tas lašas. Bet kartu ir lengvas.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-01-04 23:50:15
Labai nuoširdus, malonu skaityti. Tik aš 2-ame posme, 2-oje eilutėje rašyčiau: Į sodų baltųjų vilnis –
Į mano vienintelę uolą.... Bet ta tik mano nuomonė
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-01-04 22:51:23
Mielas eiliukas
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2016-01-04 22:44:49
...tai draugas, kuris neapgaus...taip tarsi iš netyčių prasitęsė man šis eiliukas.