Tik lašas svajonių dangaus,
Tik žaibo apakintas vėjas
Sugrįžusią jautriai priglaus
Prie savo širdies, įsiliejęs

Į sodų baltųjų vilnis –
Mano vienintelę uolą...
Ir niekas daugiau nepaklys,
Tik žvaigždės į žemę šią puolę,

Tik lašas svajonių dangaus...