Išburnotų dienų nesurinkt —
Rodos, vasaros lyg ir nebūta.
Nusiprausiu žvaigždžių lietumi
Ir daugiau niekada nedvejosiu.
Miglose vis bandau nepaklyst,
Vis šaukiuosi šviesesnio rytojaus.
Tik jau beldžias ruduo ir naktis.
Apkarpyti sparnai neplasnoja.
Pasiimsiu žariją šviesos —
Dar rusena širdy jaunos dienos.
Kužda vėjas ražienų laukuos.
Dienos šaltos ir tamsios artėja.
Kai žiema languose raštais kris,
Kai pyškės žingsniai vasaros aidą,
Iščiūčiuosiu ugnelę vilties,
Kad dangus dar išburtų gyvenimą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2016-01-04 23:57:32
Prabėgę dienos,šviesaus rytojaus paieška ir išbučiuota vilties ugnelė.Va,gyvenimas.Jau viskas išburta...Nuostabu
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-01-04 23:53:05
Tęsis, tikrai tęsis...O kai šviečia žarija, tai ir kelias šviesus, ji dar ir šildo
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-01-04 22:09:26
Išburs, išburs... Ir dar kokį! :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2016-01-04 19:18:10
...labai gražus viltingas...ypaę puiki