Išburnotų dienų nesurinkt —
Rodos, vasaros lyg ir nebūta.
Nusiprausiu žvaigždžių lietumi
Ir daugiau niekada nedvejosiu.
 
Miglose vis bandau nepaklyst,
Vis šaukiuosi šviesesnio rytojaus.
Tik jau beldžias ruduo ir naktis.
Apkarpyti sparnai neplasnoja.
 
Pasiimsiu žariją šviesos —
Dar rusena širdy jaunos dienos.
Kužda vėjas ražienų laukuos.
Dienos šaltos ir tamsios artėja.
 
Kai žiema languose raštais kris,
Kai pyškės žingsniai vasaros aidą,
Iščiūčiuosiu ugnelę vilties,
Kad dangus dar išburtų gyvenimą.