Jau atsišildžiau savo spiečiaus kamuoly,
Speiguotas užribis stipriau vis kūną žnaibo.
Burnoju, ko jutimai ne lengvi,
Voratinkliai ko raukšlėmis ant veido,
Ko dulkėm nusijojami takai
Roplių draustinyje — užsimiršimo tyruos,
Ko trūkinėja mintys brūkšniais ir taškais,
Po snūdą plaukioja, bet į sapnus nenyra.
Gentainiai skraido, dūzgia, tiktai aš
Beieškau įsauly vis patogesnės vietos.
Stebiu — gyvena puikiai be manęs.
Greičiau užmirš, mažiau reikės gedėti.
Man jau per kietas šios būties medus,
Džiaugsmai retėja, o liūdnumas auga.
Besparniai neskrenda. Tikrasis laikas tūpt
Ir laukti angelo — sparnuoto gero draugo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-01-04 00:17:24
Kas kartą skaitant Jūsų eiles, vis randu naujo.Labai stebinat savo turtinga kalba.Ačiū
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-01-03 23:01:36
Vis randu pas Jus tokių nemirtingų išsireiškimų. Na, kad ir roplių draustinyje... :)
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-01-03 14:46:26
Kai visuomet: puikus minties, jausmo ir žodžio valdymas.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-01-03 11:57:31
Turinys išreikštas kaip visada labai vaizdingai, bet gražu mintyse sugretinti ir (nebūtinai vargo) bitę su angelu (kaip formas).
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2016-01-03 11:33:17
Tobulas ir minoras man atrodo atmieštas švelniu jumoru:
Gentainiai skraido, dūzgia, tiktai aš
Beieškau įsauly vis patogesnės vietos.
Stebiu — gyvena puikiai be manęs.
Greičiau užmirš, mažiau reikės gedėti.
Pasiimu
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2016-01-03 10:59:40
Minorinė gaida, tačiau tekstas paveikus. Susimąsčiau. Gal tik dar ankstoka laukti to sparnuotojo. Geras darbas, ačiū autorei.