Tik nemeluok, kad tu esi laiminga,
Kad dienos bėga debesim po dangų.
O tie, kurie tave dažnai sutinka,
Nuo saulės spindesio ryškaus apanka.
Žinau, žinau – šešėliai krenta žemėn,
Ir lietūs krenta, ir šalna juk būna...
Galbūt pasauly tavo nesutemę,
Tačiau nėra jau to besvorio kūno
Ir tų minčių, kurios aplenkia drugį,
Ir žemuogių pievelės mūs laukymėj...
...............................................................................
Koks apgaulingas kartais būna rūkas –
Atrodo, rytas giedras ką tik gimė...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2016-01-04 10:53:20
Patiko. Susimąsčiau... Ai, tegu būna rūkas kaip kreivo veidrodžio dykra, beždžionė juk mėgsta grimasas... :)))
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-01-04 10:21:53
Pasislėpti rūke? Man tinka ir patinka...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-01-03 11:21:56
Labai teisingas Užuovėjos komentaras. Prisidedu.
Ir eilės gilios, pamąstymui.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2016-01-03 11:03:23
Be galo graži lyrika, kartais tikrai pameluojame apie savo laimę. Ir kam gi čia rūpi, kad esi ne toks jau laimingas. Todėl tiesiog neparodome to. Ačiū, smagu tokius rasti.
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2016-01-03 10:06:51
Kartais reikia tuo rūku apsigaubti, kad niekas nepastebėtų giliau...puikus eil.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-01-03 01:05:56
Nors ir ne apie mane ir ne man, bet jis man labai patiko.
Ypač paskutinės eilutės:
"Koks apgaulingas kartais būna rūkas –
Atrodo, rytas giedras ką tik gimė..."
Šventa tiesa, kad rytas arba rūkas ne visada parodo, kokia bus diena, o tuo labiau vakaras.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-01-03 00:57:46
Apgaulingas rūkas...Priglausiu
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2016-01-03 00:19:16
Gražu, Ir kam jau čia komentaru gadinti lyriką...