Santrauka:
Iš pačio aukščiausio dangaus
Mes brendam per sniegą, ilgesio sniegą
Iš pačio aukščiausio dangaus,
O metai kaip baltosios stirnos nubėga,
Iš sapno nubudę gilaus...
Į tuštumą lekiantis vienkiemio žvyras
Ir slenksčio skeveldros toli –
Žvaigždelėm brūzgynuose šunvyšnės girias,
Kaip gera joms sniego kely...
Ir meta mums baltą šešėlį ant tako,
Ir lekia dangus jau į mus,
Tik niekas mums šito jau garsiai nesako,
O stirnos palieka laukus –
Mes brendam per sniegą, ilgesio sniegą
Iš pačio aukščiausio dangaus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2016-01-04 11:12:06
Mes brendam per sniegą, ilgesio sniegą
Iš pačio aukščiausio dangaus…
Užburiantis poetinis polėkis, tik Jums būdingi vaizdiniai įtraukia į dangiškas erdves, vaizdai pinasi su simboliais, labai jautriai paliečia jausmus. Jau pirmosios dvi eilutės kelia į neapsakomą ilgesį, o pabaigai tos pačios eilutės — tokį šviesų liūdesį ir priminimą — ilgesys sugrįžta…
Tapybiška ir žavinga Jūsų lyrika, ačiū.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-01-02 21:58:47
Ilgesys ir liūdesys. Bet gražu.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-01-02 21:19:25
Tirpstant sniegui, ištirps ir ilgesys.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-01-02 18:01:49
padvelkė tuo ilgesiu
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-01-02 15:19:13
Gražus pabraidymas ir gyvi vaizdai...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2016-01-02 12:22:25
lyriškai, lengvai....
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2016-01-02 00:32:57
Žvaigždelėm brūzgynuose šunvyšnės girias,
Kaip gera joms sniego kely...
Puikus vaizdas...
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-01-02 00:31:06
Šiek tiek liūdnokas kaip metų pradžiai, bet patiko.
Laimingų!