Ar verta?

Aš nesvajočiau, nieko netrokščiau,
Jeigu gyvenimo skonį pajusčiau.
Meilę pažinęs, dangų pamilęs,
Žmonijos prasmę suprasčiau.

Taiką pamynęs, kovą paskelbęs,
Sieloje pražūtį tyliai įžiebčiau.
Žodį užmušęs, viltį sutrypęs,
Sau pragaras kasčiau.

Sielą iškeitęs į paprastą taurę,
Ar drįsčiau pažvelgti į skaisčiąją saulę?
Ar garsas skambės po brangiąją šalį,
Kai nugersiu to gėralo gurkšnį gerą?

Maldą priėmęs, Dievą įleidęs,
Sielą prieš visą pasaulį atverčiau.
Negi maldaučiau, jeigu žinočiau,
Kad bus viskas man tyliai atleista.

Medį pagarbinęs, žaltį jaukinęs,
Širdies niekad trim spynom nerakinčiau.
Jei nusiminčiau, save prarasčiau,
Laužą sukūręs ant samanų gulčiau.

Sielą iškeitęs į paprastą taurę,
Ar drįsčiau pažvelgti į skaisčiąją saulę?
Ar garsas skambės po brangiąją šalį,
Kai nugersiu to gėralo gurkšnį gerą?

Aš neskubėčiau, niekur nelėkčiau,
Jeigu gyvenimo metai neskristų.
Leiskit pavyti, man prisivyti
Skrendančias valandas už gęstančio ryto.

Dėl tikslo gyventi, numirti už nieką,
Sakykit, ar verta pradėti,
Jeigu kaip Sfinksas pajuodęs
Iš naujo atgimęs numirti turėčiau?
nerašanti

2015-12-18 03:12:56

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2015-12-18 13:19:43

Neteigiu, kad viską supratau, o bendrai – kūrinio mintį sieju su žmogų per amžius neraminančiais klausimais. Idėja, mano supratimu – ar verta ragauti iš taurės.
 
Bet kaip pajusti gyvenimo skonį, nieko netrokštant, nesvajojant? Reikia gyventi visaip (ragauti), kad pajustum (pagal kūrinį –  teorija, kas būtų jau išsvajojus, jau išragavus?) Kadangi minimos dangaus aukštumos – svarbiausia instancija, turbūt ir brangioji šalis (Ar garsas skambės po brangiąją šalį) yra ten. Taigi, kalbama apie sielos kelią. 
 
Matyti prieštaravimai. Ypač ryškus blaškymasis priešpaskutinio posmo Neskubėčiau, bet leiskit pavyti – tai visgi judėjimas, gal ir skubėjimas. Tai gyvenimo troškimas! Aišku, galima suprasti, kad gęstantis rytas veda į amžinąją dieną… naktis pasibaigė, tebūnie šviesa.
Ir vėlgi – numirti už nieką? Reiškia, gyvenimas – niekas? Tik gėralas (menkinamasis gėrimo atspalvis). Gyvenimo taurė karti ir niekinga?
Plačiau nenagrinėjant, klausimas ar verta įvairius prieštaravimus lyg ir pateisina.
 
Įdomus variantas pragaras kasčiau – ar tai tarmiškai vartojamas kas (reikšme ), ar tai naujadaras pragaros? Pragarmės?
 
Taip, korektorius tik techninis pagalbininkas (neminint redaktoriaus, kuris savo kukliu prisilietimu neretai įformina ar kartais ir padaro turinį).
Prie ko šįkart korektiškai prisiliečiau, turbūt matyti.

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2015-12-18 06:19:10

Man labai patiko, nežiūrint į keletą klaidelių. Rašybos klaideles prilyginu nuliui, nes tam yra korektoriai. Visada mane domina tiktai turinys. Vertėjo niekada neprireikė dėl kelių klaidelių.

Dėl tikslo gyventi, numirti už nieką,
Sakykit, ar verta pradėti,
Jeigu kaip Sfinksas pajuodęs
Iš naujo atgimęs, numirti turėčiau?

Gal kur nors skaičiau, o gal ir ne. Nors ir viena valanda yra likus gyventi, visada verta pradėti gyvenimą iš naujo.