Va, ant stalo tuščia „Rafaelo“ dėžutė.
Nepadėjo, deja... širdy dar tuščiau.
Ir taip noris velniop šitą dieną pasiųsti,
Ir tikrai nepadės... Tik rytojus išauš.
Protingesnis už vakarą rytas paniuręs
Prasidės lėkimu be stabdžių ir tabu.
Stabilumo jokio, piniginė prakiurus
Ir vienintelis kelias plonyčiu ledu.
Taip kapstausi kasdien nemokėdama plaukti,
Daug saugiau, kai po kojomis žemę jaučiu.
O ištiesus rankas nepasiekiamas aukštis
Nusileidžia žemyn – aš jį pirštais liečiu.
Skruostais ašaros rieda nuplaudamos kaukę...
Ar kas žino, kiek šypsenai reik pastangų,
Kiek kainuoja jausmai tarp savęs susijaukę?
Kartais reikia paverkt...
ir kelių „Rafaelo“ dėžių.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2015-12-19 14:41:01
Laabai patiko.
,,Taip kapstausi kasdien nemokėdama plaukti..."
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2015-12-19 10:22:57
Na, tikrai, jei čia galima įžiūrėti sąsajų su Rfaeliu, giliaprasmiška, svaru...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2015-12-18 22:04:46
...geras eilėraštis...man labai patiko...puikiai atspindi nuotaiką...viskas tikra...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-12-18 15:45:22
ir aš neradau banalumo...radau jausmą, tikrą jausmą
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2015-12-17 23:12:23
Ne toks jis ir banalus. Man jis net patiko.
Ko gero prieš šventes ne Jums vienai prakiurus piniginė, o ir šiaip "Būna dienų lyg tyčia..." , kai jokie "Rafaelo" negali padėti. Nebent koks princas Rafaelis.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-12-17 21:53:45
Prisiminiau, buvo tokia reklama: Išreikšk jausmus su „Raffaello“... (ten kitas aspektas, bet „Raffaello“ veiksmingas visokiais atvejais).
Čia pabaiga ypač.