Štai mėnuo atgręžė vėl kitą veido pusę
Ir lauminėtojus šešėliais apdalijo.
Greita tėkme jau nebeverta skųstis,
Kada žiema į tvenkinio stiklinę
Sijoja smulkią ryto šerkšno pudrą,
O būstas kvepia kepamais meduoliais,
Kai pasninkautojai pilnoj kamaroj gudrūs,
Dosnumo kaukės mėgiamos turtuolių.
Kol seną paprotį tarsi kuprotą kūną
Nauja būtim bandai aprengti dailiai,
Mėnulio skiltis brinksta ir sudžiūva.
Nešies komuniją galugerkly kaip meilę.
Paskui bodiesi savimi už nuodėmes,
Tačiau lipi ant sekančios pakopos —
Ilga naktis ir vėl sapnuoji Jonines,
Kai pilnaty su laumėm šokai nuogas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-12-19 06:52:12
Dailiai palauminėta...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-12-17 20:24:19
tiek grožio, išminties šiuose posmuose..ačiū už galimybę tai skaityti
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2015-12-17 18:34:59
...gražu...ypač pabaiga žavinga...
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-12-17 14:04:58
Antra mėnesio pusė, kita veido pusė. Kaip per šventes, taip ir bendrąja prasme. Greitai tėkmei aprimus velniai vaikus veda.
Ilgiausią naktį traukia trumpiausia naktis. Tokia nematomų ir matomų kontrastų kaita, visa ko dvilypumas.
Ir šelmiška, ir, jei nori, ironiška, ir tiesiog gyvenimiška.
bodiesi savimi už nuodėmes,
Tačiau lipi ant sekančios pakopos – ir viskas tęsiasi.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-12-17 12:03:20
Šyptelėjau :) Nors dalinai ir sau galiu pritaikyti. Pabaigą.
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2015-12-17 11:33:16
Viskas išsakoma labai vaizdžiai ir truputį šelmiškai: kai pasninkautojai pilnoj kamaroj gudrūs". O pabaiga tikrai sukelia šypseną, kai kalėdinio meto „Ilga naktis ir vėl sapnuoji Jonines, / Kai pilnaty su laumėm šokai nuogas". Ištraukiami pravėdinti retai naudojami žodžiai – lauminėtojai.