Santrauka:
Mamai. Ji mėgdavo skaityti eiles...
Tu mano, mama, dangų nudažei
Žydrai žydrai – be atspalvių jokių.
Buvai šitam pasauly per mažai...
Ne lietūs, mama, verkia, aš verkiu.
Ne lapai šlama vėjyje – ne, ne...
Tai aš kalbu, kai liūdna vakarais,
Kai saulė susiliečia su žeme
Ir medis – juodas kryžius: nepareis...
Ne – netiesa. Jaučiu – esi šalia,
Sapnuos dažnai juk pašauki vardu.
..................................................................
Nors bėga, bėga dienos vorele,
Kol aš esu, tol, mama, būsi tu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2015-12-18 17:55:04
Mama, beje, rašoma didžiąja raide.
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-12-15 18:14:46
Ačiū! Daugiau komentuot nedrįstu.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-12-15 16:50:03
Kol aš esu, tol, mama, būsi tu...
Gražiau pasakyt vargu ar įmanoma...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-12-15 16:41:19
kas tikra, tą pajunti.Pajutau šio eilėraščio jautrumą, išgyvenimą, skausmą. Tai labai žmogiška. Puikios eilės.
Vartotojas (-a): Šilagėlė
Sukurta: 2015-12-15 11:47:25
Kol aš esu, tol, mama, būsi tu...
Labai prasmingos ir jautrios eilės, į kurias sudėta meilė, šiluma, padėka mamai.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2015-12-15 10:56:43
Žodžiai skamba kaip malda.
https://www.youtube.com/watch?v=mGDNKHMJVOo
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2015-12-15 10:03:12
Išskaudėtos eilės...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2015-12-15 08:35:09
Labai jautriai... skausmingai... nuoširdžiai... iki ašarų...
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2015-12-15 01:43:51
Labai gražus eilėraštis mamai. Išjaustas ir išgyventas. Čia komentaro kaip ir nereikėtų... Talento rašyti nei pridėsi, nei atimsi. Pavydžiu žodžio miklumo, jausmo savasties, kalbėjimo laisvumo. Labai, labai gera skaityt. Ačiū.