Tu mano, mama, dangų nudažei
Žydrai žydrai – be atspalvių jokių.
Buvai šitam pasauly per mažai...
Ne lietūs, mama, verkia, aš verkiu.
 
Ne lapai šlama vėjyje – ne, ne...
Tai aš kalbu, kai liūdna vakarais,
Kai saulė susiliečia su žeme
Ir medis – juodas kryžius: nepareis...
 
Ne – netiesa. Jaučiu – esi šalia,
Sapnuos dažnai juk pašauki vardu.
..................................................................

Nors bėga, bėga dienos vorele,
Kol aš esu, tol, mama, būsi tu...