Santrauka:
Su džiugesiu ir liūdesiu...
Jau tirpsta Advento žvakelės...
Tuoj grįš artimieji iš kelio,
Ir slys šilti žodžiai nuo lūpų,
Kurie švelniu ilgesiu supos.
Ir pačios brangiausios bus dienos,
Kai glausis išsiilgtas, mielas
Svetys, bet ne svetimas šičia –
Savojoj gimtinėj ir gryčioj...
Ramybę ir viltį dar teikia
Sudylančių metų šis laikas...
Tik žingsnių, deja, kasmet mąžta
Kelionei į skirtąjį kraštą...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2015-12-26 10:51:38
...šviesu čia ir viltinga...geriausi linkėjimai švenčių proga...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2015-12-15 09:54:23
Jausmingai, su šviesiu liūdesiu ir mielu džiugesiu. Pirmieji du posmeliai netgi tiktų adventiniam atvirukui.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2015-12-15 08:45:55
Tikras, nuoširdus adventiškas laukimas...
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-12-14 21:38:34
Labai adventiškas.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-12-14 20:59:20
Liūdna pabaiga :( Bet perspėjot :)
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2015-12-14 17:38:56
Jasmingi, širdį kutenantys ir ašarą spaudžiantys posmai.