Jau tirpsta Advento žvakelės...
Tuoj grįš artimieji iš kelio,
Ir slys šilti žodžiai nuo lūpų,
Kurie švelniu ilgesiu supos.

Ir pačios brangiausios bus dienos,
Kai glausis išsiilgtas, mielas
Svetys, bet ne svetimas šičia –
Savojoj gimtinėj ir gryčioj...

Ramybę ir viltį dar teikia
Sudylančių metų šis laikas...
Tik žingsnių, deja, kasmet mąžta
Kelionei į skirtąjį kraštą...