Dar nieko nesutvėrei be garsų,
dar garsas tyloje nežuvo,
klausau, kaip dūžta žodžiai, kai tamsu,
kai tyli gelmėje Advento žuvys.
Kada stebuklų jau daugiau negu tiesų,
kurios tarsi iš niekur srūva,
kada it paukštis iš Tavų delnų lesu
žvaigždes, regiu, kaip kyla didis dvasios rūmas.
Aš nepirkau, nepardaviau tavęs,
manoji lyra, dieviškų vargonų,
ir šviesuliai Tavam delne neges,
ir nešykštės aušra malonių,
kada dienos lengvas rankas
palaimins ir dangus, ir žmonės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-12-14 21:40:44
Puikus.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-12-14 21:07:03
Didingai nuskambėjo. Geros eilės.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2015-12-14 17:20:40
Koks dvasingumas jaučiasi:
...žvaigždes, regiu, kaip kyla didis dvasios rūmas.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-12-14 16:59:58
Puikiai nusakytas/išdainuotas švenčių laukimas.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-12-14 16:23:14
palaimingas laukimas
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2015-12-14 13:53:50
Aš nepirkau, nepardaviau tavęs,
manoji lyra, dieviškų vargonų,
ir šviesuliai Tavam delne neges,
Puiku...
Patylėsiu kaip adventinė žuvis.