Ieškosi, tačiau nieko neberasi –
Tik gervės viršum kaimo nuplasnos...
Ruduo toksai beviltiškai dosnus
Lietaus dulksnos... O juk žibėjo rasos
Ir gėrė saulės tekančios raudonį,
Ir vėjas pūtė pietryčių kryptim –
Norėjo duoti dieną – neatimt,
Netrupinti, bet riekti šviežią duoną.
.....................................................................
Vis tiesėme rankas ir tiesėm,
Kolei rugpjūčio paskutinis spindulys
Pro debesis įsirėžė į tiesą:
Pasisėmei jau viską, ką paimt gali, –
Ieškosi, tačiau nieko neberasi...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-12-12 18:41:06
Svarbiau, kad vis rastume jūsų eiles...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2015-12-12 16:29:12
Pritariu Renatai - visada žaviuos ir nedrįstu banaliai komentuoti, tad sakau didelį AČIŪ UŽ VISUS KŪRINIUS
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2015-12-12 15:30:43
Gera skaityti gerus darbus,
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-12-12 11:49:36
toks tyras sentimentalumas, giliaprasmis...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2015-12-12 07:43:21
Gal sakyčiau ne tiek sentimentalus, bet mažumėle pesimistiškas. Geras, kaip ir visi kiti. Taip ir jaučiasi, kad esate tikras poetas, o ne mėgėjas.