Ieškosi, tačiau nieko neberasi –
Tik gervės viršum kaimo nuplasnos...
Ruduo toksai beviltiškai dosnus
Lietaus dulksnos... O juk žibėjo rasos
 
Ir gėrė saulės tekančios raudonį,
Ir vėjas pūtė pietryčių kryptim –
Norėjo duoti dieną – neatimt,
Netrupinti, bet riekti šviežią duoną.
.....................................................................
 
Vis tiesėme rankas ir tiesėm,
Kolei rugpjūčio paskutinis spindulys
Pro debesis įsirėžė į tiesą:
Pasisėmei jau viską, ką paimt gali, –
Ieškosi, tačiau nieko neberasi...