Santrauka:
Parašyta labai paprastai...
Gilių minčių neieškokit, rimas nuspėjamas, metaforos įprastos tokiems eilėraščiams.
Nemylėti? Šito negaliu...
Neprašyk, aš niekad nesiryžčiau.
Nėr pasaulyje tokių kelių,
Pas tave atgal kuriais negrįžčiau.
Danguje nėra tokių žvaigždžių,
Gražesnių nei tavo melsvos akys.
Švelnų balsą širdimi girdžiu,
Nors ir vėjy medžių lapai plakas.
Sulinguoja nendrės ant krantų –
Tavo rankos mano skruostą liečia.
Bučiavai kadaise, menu, tu
Lūpomis prisirpusių aviečių.
Aš tave lyg vandenį geriu,
Nesvarbu, kad mudu skiria mylios.
Nemylėti? Šito negaliu...
Net jei tu manęs dabar nemyli.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-12-11 20:26:43
Tas jausmas žodžių muzikoj beribis...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2015-12-09 19:22:10
Mylėti per atstumą - kančia, bet ir privalumas...
Vartotojas (-a): Šilagėlė
Sukurta: 2015-12-09 15:49:55
Jau poetai visas metaforas išdainavo, bet vis tiek norisi jas girdėti, klausyti, pajusti ...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-12-09 12:33:00
labai jausminga
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2015-12-09 06:20:53
Dažnai paprastume slypi visas grožis. Galima tiktai pavydėti (baltai) Jums talento, o Mūzai Jūsų meilės. Sėkmės!