Nemylėti? Šito negaliu...
Neprašyk, aš niekad nesiryžčiau.
Nėr pasaulyje tokių kelių,
Pas tave atgal kuriais negrįžčiau.
 
Danguje nėra tokių žvaigždžių,
Gražesnių nei tavo melsvos akys.
Švelnų balsą širdimi girdžiu,
Nors ir vėjy medžių lapai plakas.
 
Sulinguoja nendrės ant krantų –
Tavo rankos mano skruostą liečia.
Bučiavai kadaise, menu, tu
Lūpomis prisirpusių aviečių.
 
Aš tave lyg vandenį geriu,
Nesvarbu, kad mudu skiria mylios.
Nemylėti? Šito negaliu...
Net jei tu manęs dabar nemyli.