Tu iš Marso, o aš – iš Veneros,
Suartėjam punktyrine linija.
Pripažinkim – trauka nemažėja
Ir kažko nesimiega per pilnatį.
Mėnuo žiūri slapčia pro užuolaidą,
Įkyriai pakutena blakstienas.
Ir iš viso gyvenimo nuodėmių
Tik tave aš išsirenku vieną.
Ilgesy iš krantų išsilieju
Jau dabar nuo laukimo apsunkus.
Tau esu ir katė, ir pantera,
Kuri glostoma glaudžias ir murkia...
Aš laukinė nevaldoma stichija...
Tu ramybė, jėga ir kantrybė...
Viens prie kito kaskart priartėjam,
Mes atsiųstos dangaus priešingybės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2015-12-17 12:03:44
...gerai čia viskas...linksma gyventi taip...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-12-08 22:13:39
Nežinau, kažkodėl šyptelėjau :) Gerai viskas čia, bet man pasirodė toks optimistiškas ir linksmas.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-12-08 18:39:15
pajutau tuos puikiai aprašytus skirtumus..taip tikra
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-12-08 18:22:48
Tau esu ir katė, ir pantera,
Kuri glostoma glaudžias ir murkia. :)
Kai per pilnatį nesimiega, tai ir jausmingos, gražios eilės liejasi.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2015-12-07 22:12:00
Man labai patiko.