Santrauka:
Savianalizė... Tik tai ir beliko!..
Kartais sieloje tuščia, būtis nyki –
Kartais siaučia naikinanti ugnis:
Nenorom dalelės savęs netenki –
Laikas negrąžins, niekas nekis.
Atrandi save pasiklydusią būtyje
Ar nykiuos gyvenimo skrupuluos.
Sugrįžti – ieškai prasmės savyje –
Negrįžti prie maldų – jos nepaguos...
Keliai pratęsti – atkarpa trumpa:
Gyvenimą matai labai iš arti – kitokį.
Pakeisti negali – toliau eisi tik viena,
Kol ves likimo ranka – ateitį suvoki.
Ir nebeieškosi, kur lobiai paslėpti,
Dienos blanks plaunamos lietaus, vėjo.
Mintimis kažką dar lieti iš labai arti –
Šie prisilietimai silpnėja ir silpnėja...
Užžėlę keliai tapo aklini – tau svetimi
Lyg dykumoj smėlio supustytos kopos.
Eini – nykstančiomis mintimis gyveni,
Kol paliečia krentantis lapas geltonas...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-12-07 21:15:12
atradau daug liūdesio
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2015-12-07 21:01:11
Labai patiko. Aš į Jūsų kūrybą jau anksčiau atkreipiau dėmesį. Galbūt todėl, yra artima mano dvasinei būsenai.