Kartais sieloje tuščia, būtis nyki –
Kartais siaučia naikinanti ugnis:  
Nenorom dalelės savęs netenki –
Laikas negrąžins, niekas nekis.

Atrandi save pasiklydusią būtyje
Ar nykiuos gyvenimo skrupuluos.
Sugrįžti – ieškai prasmės savyje –
Negrįžti prie maldų – jos nepaguos...

Keliai pratęsti – atkarpa trumpa:
Gyvenimą matai labai iš arti – kitokį.
Pakeisti negali – toliau eisi tik viena,    
Kol ves likimo ranka – ateitį suvoki.

Ir nebeieškosi, kur lobiai paslėpti,
Dienos blanks plaunamos lietaus, vėjo.
Mintimis kažką dar lieti iš labai arti – 
Šie prisilietimai silpnėja ir silpnėja...

Užžėlę keliai tapo aklini – tau svetimi
Lyg dykumoj smėlio supustytos kopos.
Eini – nykstančiomis  mintimis gyveni,
Kol paliečia krentantis lapas geltonas...