pro dūzgesį lietaus švelnumo bitės
prakanda tylą grodamos sparnais
nutoldamas artėji
plyšta rytas
nuo žingsnių teškesio širdy
karšti purslai
kad negalėtum vogčiomis atryti
kad paukščių brydėm degintų skyles
danguj
išlupęs paskutinę plytą
ieškotum tartum taikinio
savęs
ir vis bandytum nusiplėšti veidą
priaugusį prie atminties
giliai
paklaustum kad
kas būtų jei nelytų...
kas lytų jei nebūtų...
būtų...
jei...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2016-01-19 12:40:47
labai malonu skaityti gerus eileraščius. žaviuosi.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-12-07 21:19:47
ir man labai gražios eilės
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2015-12-07 20:51:43
Na, gal tas "atryti" truputį glumina, bet visa kita - puiku.... :)
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2015-12-07 20:44:11
Paprastai tai bitės duzgia, o lietus šnara, šlama, krapnoja, beldžia į langus.
"atryti"? Ką atryti? Peršasi mintis apie apvirškintą maistą.
Na, gal aš naujadarų ir nežinau.
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-12-07 19:59:48
Puikus.
Vartotojas (-a): Šilagėlė
Sukurta: 2015-12-07 17:15:42
Daug metaforų, įtaigūs vaizdiniai, man labai patiko, skaičiau kelis kartus.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-12-07 11:47:40
...gražios jūsų eilės, Igle...su švelnia ilgesio, džiaugsmo, kartėlio ir viltingos meilės gaida...