Sako, kad mes vaikai iš žvaigždžių,
Sukurti planetoj ne šioj.
Bet kas iš to,
Jei rūsčios galvos po kojomis guli,
Kuriomis lyg kopėčiom lipom į kalnus.
Kas iš tų liaupsių,
Jei primynėm mes žmogų,
Jo sielą ir dvasią.
Tiesa, ne žemės šios mes vaikai,
O purvo nuo šiukšlių.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2015-12-07 11:24:17
vaikai - gyvenimo gėlės, kurios džiugina tėvus
Giliamintis kūrinėlis...