Pražydo
– Pražydo, pražydo! –
dangus garsiai šaukė, –
žiedelis, kur gydo,
jo širdys taip laukė.
– Pražydo, pražydo! –
nusinešė aidas.
– Gėlė sielą gydo? –
stebėjosi šlaitas.
– Pražydo, pražydo!
Ar jūs mane girdit?
Gyvas sniegą išvydęs
žiedelis. Kam virkdyt?
– Pražydo, pražydo! –
ir dangus neiškenčia, –
Meilė širdį pagydo,
ramina jos kančią.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-12-01 19:30:37
Taip tautiškai nuskambėjo...
Trečiame ir ketvirtame posme pirmos ir trečios eilutės išsibalansuoja ritmiškai, nes nesutampa skiemenų skaičius. Rimuojamas porinis su neporiniu. Ketvirtame posmelyje antra ir ketvirta strofos irgi taip pat išderintos (išmeskit „ir“). Tokiose trumpose eilutėse tai itin juntama. O du pirmi posmai yra idealūs šiuo atžvilgiu.