Tas buvimas širdimi takus išmynė —
Be pėdų autentiškumo... vėjai
Drasko paskutinį lapą įsišėlę.
O danguj mėnulis, žvaigždės... sėja.
Tik kažin ar rūpi kam rugsėjis,
Kai žiema balta akiraty... nubėgęs
Šaltas prakaitas dienom, beveidis, gėlas.
Tas buvimas toks ilgus... be parašo išėjęs.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-11-27 18:31:06
Tas buvimas toks ilgus... be parašo išėjęs...va, čia randu daug daug
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-11-27 13:40:22
Autentiškumas pėdose, o širdis bevardžiame ilgesy.