Turiu tiek nedaug – gal tik rytmetį tylų ir balzganą dieną,
Išdykusio vakaro vėjo kerus ilguose plaukuose,
Saulėtekį, kvepiantį vasara, vyno spalvos mėnesieną,
Vaivorykštės juostą ir lašą lietaus akyse.
Aš tiek daug turiu, kad į delnus abu nei už ką nesutilptų,
Juk šviesą ir šilumą saulės kas dieną geriu dovanai,
Tikėjimas lydi kely ir pabudina snaudžiančią viltį,
O ji man kartoja, kad viskas tikrai bus gerai...
Liepa
2015-11-26 10:18:58
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2015-11-28 18:35:19
Išbaigtas, gražiai intonuojantis meninis kūrinys.
Manyčiau, kad pavadinimas per kuklus eilėraščio meninei vertei ir reiškiamai prasmei.
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-11-26 22:05:02
Turit labai daug, o svarbiausia - mielą, šiltą eilėraštį.
Vartotojas (-a): Raktažolė
Sukurta: 2015-11-26 21:38:02
Gražus pirmas lyrinis posmelis vaizdais persikelia į jausmus antrame. Tik kas yra abu, nesutelpantys į delnus? Privardinta visko daugiau nei du, tai neišmąsčiau.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2015-11-26 12:09:47
Turi labai daug - gyvenimą, kuris dovanoja ir rytmečius ir saulėtekius, ir viltį...