Santrauka:
Tik ne intelektualams
Po pavėsiu nukritusį šerkšną
Tyliai glosto bemiegė naktis
Kažkas surenka jį ir išbarsto
Kai tu lauki kuomet ima švist
Mano juokas su įrėžtu randu
Apsitraukia raudos trupiniais
Tik naktim mes panyram į laukiam
Kada pasaka droviai ateis
Bet šįkart vietoj vaikiškos fėjos
Išgąstingas košmaro karalius
Kas jau buvo o kas nepraėjo
Negali pažiūrėt nesustabdžius
Nebijok kai išmirksta tamsa
Tavo kūnu bėgiojant sapnams
Pasek pasaką man kaip tada
Kai svajojom suaugti trumpam
Užsiklok mano juoko garsais
Ir nuvyk savo baimes šalin
Čia tik mes atsibudę trumpai
Vis negalim pamiršt kad naktis
Pasek pasaką kiek dar maldausiu
Mūsų Dievas užmigo negirdi
Su mumis Šventas angelas: saugo
Kad atvertum plačiau savo širdį
Aš klausau ir stebiuosi tavim
Šitą pasaką tiek kart girdėjau
Apie mus kai dar buvo maži
Kai vis laukėme pasakų fėjų
Apie tai kaip jau niekad nebus
Nuoširdesnio nei žvilgsnio nei juoko
Apie tai kaip praleidom metus
Vis bandydami augti išmokti
Apie tai kuo mes tapom dabar
Nesulaukę gražios pabaigos
Kaip pabūgom turėti mažai
Bet žinot kad jau nieks nepavogs
Apie tai kaip išmokom meluot
Patys sau kad jau tapom suaugę
Ir paslėpti save po tuščiom
Taisyklingom metaforų kaukėm
Apie tai kaip pamiršom žodžius
Kuriais šaukdavom meilę ir džiaugsmą
Jau užteks nebesek pavargau
Ir užmerkiau akis: per daug skauda
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Komentarų nėra...