Po pavėsiu nukritusį šerkšną
Tyliai glosto bemiegė naktis
Kažkas surenka jį ir išbarsto
Kai tu lauki kuomet ima švist

Mano juokas su įrėžtu randu
Apsitraukia raudos trupiniais
Tik naktim mes panyram į laukiam
Kada pasaka droviai ateis

Bet šįkart vietoj vaikiškos fėjos
Išgąstingas košmaro karalius
Kas jau buvo o kas nepraėjo
Negali pažiūrėt nesustabdžius

Nebijok kai išmirksta tamsa
Tavo kūnu bėgiojant sapnams
Pasek pasaką man kaip tada
Kai svajojom suaugti trumpam

Užsiklok mano juoko garsais
Ir nuvyk savo baimes šalin
Čia tik mes atsibudę trumpai
Vis negalim pamiršt kad naktis

Pasek pasaką kiek dar maldausiu
Mūsų Dievas užmigo negirdi
Su mumis Šventas angelas: saugo
Kad atvertum plačiau savo širdį

Aš klausau ir stebiuosi tavim
Šitą pasaką tiek kart girdėjau
Apie mus kai dar buvo maži
Kai vis laukėme pasakų fėjų

Apie tai kaip jau niekad nebus
Nuoširdesnio nei žvilgsnio nei juoko
Apie tai kaip praleidom metus
Vis bandydami augti išmokti

Apie tai kuo mes tapom dabar
Nesulaukę gražios pabaigos
Kaip pabūgom turėti mažai
Bet žinot kad jau nieks nepavogs

Apie tai kaip išmokom meluot
Patys sau kad jau tapom suaugę
Ir paslėpti save po tuščiom
Taisyklingom metaforų kaukėm

Apie tai kaip pamiršom žodžius
Kuriais šaukdavom meilę ir džiaugsmą
Jau užteks nebesek pavargau
Ir užmerkiau akis: per daug skauda