Tada kalbėjo akys
Ir veido kiekviena raukšlelė
Ir buvo viskas atvira –
Tą vienąkart gyvenime
Kalbėjomės be žodžių –
Tik vienąkart gyvenime...
Galiukai pirštų dilgčiojo,
Norėjau – labai daug būčiau davusi –
Paliesti tavo šypseną.
Neišdrįsau.
Žinau, jau niekada
To ilgesio
Nebenumaldysiu.
Žinau...
Trumpa akimirka
Neišsipildymo
Negrįžtamai nusinešė
Šviesiausią atmintį
Tik nemigos naktim
Sudilgsi skaudžiai
Lyg pragaro ugnim palietus
Praradimui
Pirštų pagalvėles
Vėl ir vėl –
Be atilsio.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-11-14 21:52:50
Kažkas labai brangaus buvo tada.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-11-14 16:06:09
... graži ir jautri jūsų širdies kalba. Virpanti...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-11-14 09:57:31
Ypač graži ir prasminga pabaiga...mane įtikino
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2015-11-14 08:00:35
Tai mirksnio įliejimas į Amžinybę...Trapi ir švelni lyrika - vaistas nuo sukračiančios žiaurumu realybės. Tokius jaumus išgyvena žmonės, kurių dvasia pakylėta virš instinktyvios aistros. Žaviuosi.