Tada kalbėjo akys 
Ir veido kiekviena raukšlelė
Ir buvo viskas atvira –
Tą vienąkart gyvenime
 
Kalbėjomės be žodžių –
Tik vienąkart gyvenime...
Galiukai pirštų dilgčiojo,
Norėjau – labai daug būčiau davusi –
 
Paliesti tavo šypseną.
Neišdrįsau.
Žinau, jau niekada
To ilgesio
Nebenumaldysiu.
 
Žinau...
Trumpa akimirka
Neišsipildymo
Negrįžtamai nusinešė
Šviesiausią atmintį
 
Tik nemigos naktim
Sudilgsi skaudžiai
Lyg pragaro ugnim palietus
Praradimui
Pirštų pagalvėles
Vėl ir vėl –
Be atilsio.