sunkiausia būt lape fantazijos kelionėje
prisijaukinus Princą ar prabangią rožę 
paklusdama taisyklėmis kitų dėlionėje
su kaukėmis lengviausia paslėpti

deja bandai nupurtyt tobulumą
nėra tavyje meilės nei kuklumo
įskilęs padorumo veidrodis
kaip išrIšimas nuodėmės atleidžiantis

nenori būti choro intrigantė 
geriau jau solo nors be žodžių partija
tarytum varna nupešiota albinosė
seniai sparnais remiesi pakirptais

savim dalintumeis bet kam sijoti 
ar verta dar dirvos kažkur ieškoti
ir mūriji sau sieną be lango
o gal geriau su šluota vėl padangėje

bet lapė tu nesugebi neduodama paimti 
įkainota visuomet norint atsiimt
apkirpus augalą gyvybė pasilieka
ir net spygliai kiekvienas turi savo žiedą...