solo
sunkiausia būt lape fantazijos kelionėje
prisijaukinus Princą ar prabangią rožę
paklusdama taisyklėmis kitų dėlionėje
su kaukėmis lengviausia paslėpti
deja bandai nupurtyt tobulumą
nėra tavyje meilės nei kuklumo
įskilęs padorumo veidrodis
kaip išrIšimas nuodėmės atleidžiantis
nenori būti choro intrigantė
geriau jau solo nors be žodžių partija
tarytum varna nupešiota albinosė
seniai sparnais remiesi pakirptais
savim dalintumeis bet kam sijoti
ar verta dar dirvos kažkur ieškoti
ir mūriji sau sieną be lango
o gal geriau su šluota vėl padangėje
bet lapė tu nesugebi neduodama paimti
įkainota visuomet norint atsiimt
apkirpus augalą gyvybė pasilieka
ir net spygliai kiekvienas turi savo žiedą...