Būtis ir svajos

Šiandien juodraštis tuščias kaip laukas,
Davęs derlių į gėrio rankas.
Vėjo genami debesys plaukia,
Padulksnoja ruduo... na ir kas?!
 
Pats svajonėm keliauju, kur šilta,
Į žemėlapį, piršto dūriu.
Vos užmerkiu akis – išsipildo,
Ir vaizduotės greičiu išnykstu.
 
Gera liesti įkaitusį smėlį,
Kuris šiugžda dykynėj tarp pirštų,
Jaust gaivinantį palmių pavėsį,
Kai man spindulius dosniai dalina.
 
Pasidžiaugęs karščiu ir intrigom,
Guviai mindau kalnų kepures.
Nuogos mintys giliai vandenyne,
Jų smalsautojai niekad neras.
 
Sugrįžau iš šalies nematytos
Pailsėjęs, atgavęs jėgas.
Tik langai aprasoję iš ryto,
Žiūriu – lapkritis jau…na ir kas?!
Akademix

2015-11-11 09:39:17

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2015-11-12 10:18:58

Pats, kalanas, pats  po  jį ir vaikštinėju,, 
Panoriu, tai ir vandenynu  pabūnu –
panardau, panardau, kažką  paslepiu,  randu, pameu..
Štai panorėsiu   tai ir  Dzievuliu pabusiau,,, Na ir  ką?  Argi tai taip sudetinga, neimanoma? Juolab, kad esu Akademikas,  o ne  kažkos  ten Pranas iš  Rašyk.
Man  patiko. Štai tokiai poezijai ir aš norėčiau  dar patarnauti. 

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2015-11-11 21:15:27

gražu

Vartotojas (-a): Šilagėlė

Sukurta: 2015-11-11 17:27:14

Labai lengvai ir maloniai skaitosi šios eilės. 
O svajonės pildosi... Šiandien mintimis per įkaitusį smėlį, o rytoj - basomis...
Svajokime !