Šiandien juodraštis tuščias kaip laukas,
Davęs derlių į gėrio rankas.
Vėjo genami debesys plaukia,
Padulksnoja ruduo... na ir kas?!
Pats svajonėm keliauju, kur šilta,
Į žemėlapį, piršto dūriu.
Vos užmerkiu akis – išsipildo,
Ir vaizduotės greičiu išnykstu.
Gera liesti įkaitusį smėlį,
Kuris šiugžda dykynėj tarp pirštų,
Jaust gaivinantį palmių pavėsį,
Kai man spindulius dosniai dalina.
Pasidžiaugęs karščiu ir intrigom,
Guviai mindau kalnų kepures.
Nuogos mintys giliai vandenyne,
Jų smalsautojai niekad neras.
Sugrįžau iš šalies nematytos
Pailsėjęs, atgavęs jėgas.
Tik langai aprasoję iš ryto,
Žiūriu – lapkritis jau…na ir kas?!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2015-11-12 10:18:58
Pats, kalanas, pats po jį ir vaikštinėju,,
Panoriu, tai ir vandenynu pabūnu –
panardau, panardau, kažką paslepiu, randu, pameu..
Štai panorėsiu tai ir Dzievuliu pabusiau,,, Na ir ką? Argi tai taip sudetinga, neimanoma? Juolab, kad esu Akademikas, o ne kažkos ten Pranas iš Rašyk.
Man patiko. Štai tokiai poezijai ir aš norėčiau dar patarnauti.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-11-11 21:15:27
gražu
Vartotojas (-a): Šilagėlė
Sukurta: 2015-11-11 17:27:14
Labai lengvai ir maloniai skaitosi šios eilės.
O svajonės pildosi... Šiandien mintimis per įkaitusį smėlį, o rytoj - basomis...
Svajokime !