visi ciklai yra vienodi
nešam medų limpa pirštai
aš išvykau palikęs sodą
bet tu esi kuris negrįžta
o nerimas kiekvieną naktį
bičių keliais po langu braido
ir tavo kvapas man įspaudė randą
kuris gyvybę man palaiko
tebūna minkštos mirties rankos
per daug sunku išeiti tau nenusidėjus
tebūna paliktas žmogus vienatvėj
tenai, kur ciklas nepradėtas
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Akademix
Sukurta: 2015-11-12 12:14:25
Tie nesibaigiantys ciklai...Pakeisti juos galima tik savo viduje...
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-11-11 00:02:15
Idėja gera, bet poetiškumą naikina aprašomosios, tarsi konstatuojamosios eilutės. Pvz., kuris gyvybę man palaiko (ir to man per daug, negrakščiai įlipintas), labai tiesmuka pabaigoje vienatvė.