visi ciklai yra vienodi
nešam medų limpa pirštai

aš išvykau palikęs sodą
bet tu esi kuris negrįžta

o nerimas kiekvieną naktį
bičių keliais po langu braido

ir tavo kvapas man įspaudė randą
kuris gyvybę man palaiko

tebūna minkštos mirties rankos
per daug sunku išeiti tau nenusidėjus

tebūna paliktas žmogus vienatvėj
tenai, kur ciklas nepradėtas