Tos liepsnojančios vakaro tolumos,
Tie rausvi atspindžiai debesų.
Slapčiomis vėl tave pasiskolinau
Ir liepsnoju tavim, ir degu...
Pakelėj pasimetusią sąžinę
Susirinksiu atgal grįždama.
O dabar ar į tamsą, ar nežinią –
Nesvarbu, kad tik būtum šalia.
Apkabink, nepaleisk, kol nurimsiu,
Bučiniai ir sušildys, ir gels.
Švelniai ranką suspauski – o riksmą
Jau atvėsusi žemė sugers...
Ir abudu pakilsim į debesis,
Neaprėpiamus tolius jausmų.
Taip iš naujo pakilsim gyvenimui...
Tu liepsnosi manim – aš degsiu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2015-11-25 10:47:56
Man visos eilės, kur rašoma apie jausmus, yra gražios... :) Liepsningai išjausta.
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2015-11-09 21:02:18
Labai patiko du pirmieji posmai,
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-11-08 16:29:22
labai gražios eilės
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2015-11-08 15:16:24
ĮPatiko. Įdomiai: pakelėj pasimetusią sąžinę susirinksiu atgal grįždama.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-11-08 14:56:35
Daug liepsnos ir pasiryžimo.