Tos liepsnojančios vakaro tolumos,
Tie rausvi atspindžiai debesų.
Slapčiomis vėl tave pasiskolinau
Ir liepsnoju tavim, ir degu...
 
Pakelėj pasimetusią sąžinę
Susirinksiu atgal grįždama.
O dabar ar į tamsą, ar nežinią –
Nesvarbu, kad tik būtum šalia.
 
Apkabink, nepaleisk, kol nurimsiu,
Bučiniai ir sušildys, ir gels.
Švelniai ranką suspauski – o riksmą
Jau atvėsusi žemė sugers...
 
Ir abudu pakilsim į debesis,
Neaprėpiamus tolius jausmų.
Taip iš naujo pakilsim gyvenimui...
Tu liepsnosi manim – aš degsiu.